Šiuo maršrutu Kaspijoje – didžiausioje pasaulyje uždaroje jūroje – nebegalima važiuoti dėl vandens sumažėjimo.

„Šis maršrutas buvo atšauktas metams dėl didelio uždumblėjimo (jūros dugne susikaupusių nuosėdų) jūroje“, – Prancūzijos naujienų agentūrai AFP sakė 36 metų jūreivis.

To priežasčių buvo atlikta mažai tyrimų. Todėl ekspertai turi skirtingas teorijas. Bet kad ir kokia būtų priežastis, jie sutinka, kad klimato kaita pablogina situaciją.

Palydovinės Khazaro miesto nuotraukos rodo, kad jūra atsitraukė 800 metrų. Todėl sala jūroje pamažu susilieja su žeme.

Todėl Batyras nuveža keleivius į Kızılsu pusiasalį. Bet ten padėtis nėra tokia gera. Sausumoje palikti laivai aiškiai tai rodo.

40-metis Aycha, kurio namą Kızılsu nuo bangų saugo smėlio piliakalniai, sako: „Statomi naujas uostas, nes senojo uosto gylio nepakanka“.

Anot jo, net ir kilus audrai bangos nebegali pasiekti jo namų.

„Jūros lygio pokytis atsiranda dėl tektoninių judėjimų ir seisminės veiklos, turinčios įtakos jūros dugnui“, – sako turkmėnų mokslininkas Nazaras Mouradovas.

Jis teigia, kad vandens lygis Kaspijos jūroje sumažėjo praėjusio amžiaus trečiajame ir devintajame dešimtmečiuose, o vėliau vėl pakilo.

Kita vertus, jis atkreipia dėmesį ir į klimato kaitą: „Tačiau šis pokytis turi ir su klimatu susijusių priežasčių: jūros lygis priklauso nuo upių tėkmės, o upių tėkmė mažėja“.

„Mažėjant lietaus kiekiui, didėja garavimo greitis“, – sako jis.

Vidurinė Azija yra labai paveikta klimato kaitos. Šis regionas vis dar jaučia Aralo jūros džiūvimo, vienos didžiausių dvidešimtojo amžiaus aplinkos nelaimių, padarinius.

Didžiausiame Turkmėnistano pakrantės mieste Turkmenbašyje jūra traukia nenumaldomai.

35 metų miesto gyventoja Liudmila Essenova, nuolat besimaudanti Kaspijos jūroje, įplaukusi į jūrą sako: „Praėjusią vasarą vandens buvo iki pečių, paskui iki juosmens, šiemet – iki juosmens. yra žemiau mano kelių“.

BBC