Azerbaidžano prezidentas kaltino Macroną ir Borrelą

Vasario 28 d. prezidentas Ilhamas Alijevas priėmė Vokietijos ekonomikos Rytų komiteto pirmininko Michaelo Harmso vadovaujamą delegaciją.

Susitikime dalyvavęs Vokietijos ambasadorius Azerbaidžane Ralfas Horlemannas padėkojo Ilhamui Alijevui, kad delegacijos vardu juos priėmė.

Kartu jis išreiškė pasitenkinimą šiandien Berlyne įvykusiu Azerbaidžano ir Armėnijos užsienio reikalų ministrų susitikimu ir pabrėžė, kad jo šalis konstruktyviai remia taikos procesą.

Alijevas susitikime su delegacija taip pat palietė Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktą bei Vokietijos vyriausybės požiūrį į šį klausimą.

„Prancūzija pila benziną į ugnį…“

Jis pabrėžė neseniai įvykusio susitikimo su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu Miunchene Vokietijos kanclerio Scholtzo iniciatyva svarbą siekiant taikos proceso dinamiškumo:

„Vokietija demonstruoja neutralumą taikos procese, kitaip nei jos kaimynė Prancūzija, kuri, kaip sakoma, pila benziną ant ugnies ir aprūpina Armėnija mirtinais ginklais..

„Tarptautinės teisės normos yra mūsų pusėje“– tą pastebėjo Alijevas Bandymai kaltinti Baku užtikrinus Azerbaidžano suverenitetą ir teritorinį vientisumą yra visiškai nepagrįsti ir šališki.

„Iš kur Borrellas gavo informaciją, kad Azerbaidžanas planuoja pulti?

Jis teigė, kad Europos Sąjunga į įvykius žiūri taikydama dvigubus standartus.

„Šiandien dvigubi standartai tapo įprasti daugeliui tarptautinių institucijų, tarp jų ir Europos Sąjungoje. Šiuo atžvilgiu Josepho Borrello neadekvatūs pareiškimai mus nuvylė. Visų pirma, šie jo teiginiai neatspindi jokios tikrovės ir prieštarauja tarptautinės teisės normoms. Antra, Azerbaidžano pusė šiuos pareiškimus laiko užslėptais grasinimais mūsų šaliai..

Alijevas taip pat sakė, kad Azerbaidžanas neketina pulti Armėnijos.

„Borrellas sakė, kad jei Azerbaidžanas puls Armėniją, tai turės skaudžių pasekmių. Visų pirma, iš kur Borrelis gavo tokią informaciją, kad Azerbaidžanas planuoja pulti Armėniją? Tokių planų neturime. Tai E. Macrono insinuacijos. Visa tai yra dalis Prancūzijos antiazerbaidžanietiškos politikos, paremtos mūsų šalies demonizavimu dėl tariamo Azerbaidžano pasiruošimo puolimui prieš Armėniją. Po paskutinės rimtos įtampos pasienyje su Armėnija 2023 metų rugsėjį situacija pasienyje buvo rami iki šių metų vasario. Tačiau vasarį Armėnijos snaiperiui sunkiai sužeidus Azerbaidžano karį, turėjome į tai reaguoti laiku ir tiksliai. Mūsų atsakymas užtruko kelias minutes ir Armėnijai pakako suvokti, kad bandymas nužudyti azerbaidžaniečius neliks nenubaustas ir, kaip sakiau, nuo praėjusių metų rugsėjo, išskyrus šį incidentą, pasienyje tvyro ramybė. Todėl D. Borrellas ir E. Macronas šią informaciją ima ne iš realybės, o iš savo svajonių..

„Jeigu mes nenorime taikos, kam mes visa tai ruošėme?!

Ilhamas Alijevas taip pat pažymėjo, kad Azerbaidžanas yra įsipareigojęs taikos procesui:

„Būtent mes ėmėmės taikos derybų iniciatyvos pasibaigus Antrajam Karabacho karui. Iš tikrųjų sukūrėme penkis pagrindinius taikaus susitarimo principus ir pateikėme taikos sutarties teksto projektą. Taigi, jei mes nenorime taikos, kodėl mes visa tai padarėme?

Jis pabrėžė, kad Azerbaidžano teritorijos 30 metų buvo Armėnijos okupuotos, tačiau rimtos reakcijos į tai nebuvo.

„Armėnai užėmė 20 procentų mūsų žemių ir tas teritorijas sunaikino, tuo metu buvo iškeldinta beveik 1 milijonas mūsų tautiečių. Šiuo laikotarpiu mūsų žemes okupavusi Armėnija ignoravo žinomas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, tarptautinės teisės normas, tarp jų ir humanitarines normas. Jie įvykdė Chodžalio genocidą, kurio metines minėjome prieš dvi dienas. Dabar, atkūrę savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą ir sunaikinę separatizmo lizdą Karabache, buvome užpulti. Mus kaltina Macronas, Borrelis ir kiti panašūs į juos“.

„Ukraina nori atkurti savo teritorinį vientisumą šiame kare…“

Šalies vadovė susitikime palietė ir Rusijos ir Ukrainos karą.

Jis pažymėjo, kad Ukraina nori atkurti savo teritorinį vientisumą šiame kare:

„Paimkite Ukrainą, Ukraina nori atkurti savo teritorinį vientisumą. Vokietija ir kitos šalys siunčia ginklus Ukrainai. Jūs visi sakote, kad Ukraina turi užtikrinti savo teritorinį vientisumą. O mūsų teritorinis vientisumas?! Ar šis klausimas mažiau svarbus nei Ukrainos klausimas? Deja, matome bandymus nustatyti skiriamąsias linijas Pietų Kaukaze. Šiuo atžvilgiu daugelis Azerbaidžano žmonių mano, kad vienintelė išeitis yra mūsų islamo religija, kai Europos institucijos labai artimai priima Gruziją ir Armėniją Pietų Kaukaze, o Azerbaidžanas yra demonizuojamas. Nesakau, kad tai mano asmeninė nuomonė, dauguma žmonių taip mano“..

„Jei delegacijos teisė nebus atkurta, galime visiškai palikti Europos Tarybą“

Alijevas taip pat pasmerkė balsavimo teisės atėmimą Azerbaidžano delegacijos PACE:

„Mums atkūrus teritorinį vientisumą ir suverenitetą, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priima sprendimą atimti iš Azerbaidžano delegacijos balsavimo teisę. Deja, toks sprendimas buvo priimtas Vokietijos parlamento nario iniciatyva, o tas asmuo yra kanclerio Scholtzo vadovaujamos partijos narys. Ar tai ne dvigubi standartai ar žaidimas, žaidžiamas prieš mus?!“

„Vokietijos kancleris rodo nešališkumą, jo pareiškimai ir veiksmai tai atspindi. Jo vadovaujamos partijos narys nori atstumti Azerbaidžaną, vieną iš 2 nekrikščioniškų PACE šalių, ir tai daro demonstratyviai bei kryptingai. Kaip žinia, nusprendėme šios įstaigos užsiėmimuose nedalyvauti. Nes jeigu mes neturime teisės reikšti savo pozicijos, kodėl turėtume ten būti?!” – jis pasakė.

Alijevas taip pat sakė, kad jei delegacijos teisė nebus atkurta per metus, Azerbaidžanas gali visiškai pasitraukti iš Europos Tarybos:

„Jei per metus nebus atkurtos mūsų delegacijos teisės, galime rimtai apsvarstyti mūsų visiško pasitraukimo iš Europos Tarybos klausimą“..

„Azerbaidžanas pristatomas kaip despotiška šalis“

„Vokiečių spaudoje Azerbaidžanas pristatomas kaip despotiška šalis, kurioje neužtikrinamos laisvės, kur žmonės yra įkalinti už savo nuomonę, o diktatūra viešpatauja. Tai visiškai klaidinga ir aš dėl to apgailestauju.Ilhamas Alijevas pabrėžė.

Jis pažymėjo, kad Vakarų sluoksniuose apie Azerbaidžaną tikslingai kuriamas neigiamas įspūdis:

„Kelerius metus Azerbaidžane dirbantis Vokietijos ambasadorius taip pat yra mūsų šalyje vykstančių procesų liudininkas. Sąmoningai apie Azerbaidžaną kuriamas labai neigiamas įspūdis. Ar visa tai gali trukdyti mūsų veiklai?! Ne! Mes darome dalykus dėl savo žmonių, savo šalies gerovės, nesvarbu, ar tai būtų teritorinio vientisumo atkūrimas, ar mūsų ekonominė darbotvarkė..

„Rusija dabar gerai supranta, kas vyksta, ir priima naujas realijas“

Sakydamas, kad Azerbaidžanas sovietmečiu 70 metų buvo atimtas iš valstybingumo, Alijevas teigė, kad 1991 m., ką tik atgavęs nepriklausomybę, Azerbaidžanas susidūrė su Armėnijos agresija:

„Praėjus 4 mėnesiams po nepriklausomybės atkūrimo, armėnai įvykdė Chodžali genocidą. Jie užėmė šimtus mūsų miestų ir kaimų ir juos sunaikino. Trisdešimt metų tarptautine bendruomene pasivadinusios pirmininkės Prancūzija, JAV ir Rusija nesiėmė jokių žingsnių teisingumui atkurti. Kai pradėjome išlaisvinti savo žemes, šios trys šalys pradėjo daryti mums spaudimą. Kiekvienas naudojo skirtingus įrankius, kad nustumtų mus nuo kelio. Jie nenorėjo, kad išlaisvintume savo žemes“..

„Kai pernai rugsėjį padarėme galą separatizmui, jie vėl padarė klaidą. Kai kurie iš jų vis dar klysta. Turiu omenyje JAV ir Prancūziją. Manau, kad Rusija dabar gerai supranta, kas vyksta, ir priima naujas realijas. JAV ir Prancūzija turėtų daryti tą patį. Priešingu atveju situacija nebus tokia, kaip jie planavo. Šios šalys turėtų bendradarbiauti su Azerbaidžanu, kuris yra pirmaujanti šalis Pietų Kaukaze, turinti savo ekonomiką, kariuomenę ir plačius tarptautinius santykius.– taip sakė Ilhamas Alijevas.

Tobiasas Baumannas, Vokietijos ir Azerbaidžano užsienio prekybos rūmų vykdomasis direktorius, Tobiasas Baumannas, Vokietijos ir Azerbaidžano užsienio prekybos rūmų vykdomasis direktorius, Thomas Falk, konsultacijų bendrovės “Falk” vykdomasis direktorius, Uwe Fipas, pirmasis viceprezidentas. „Uniper Global Commodities SE“ bendrovė, tarptautinė transporto įmonė „Rhenus Group“ sudarė pirmaujančių Vokietijos įmonių vadovų delegaciją. Projekto direktorius Heinrichas Kerstgensas, akcinės bendrovės „VNG“ valdybos pirmininkas Ulf Heitmüller, regioniniai pardavimai „Rohde & Schwarz“ direktorė Viktorija Gerasimova ir „HHLA International“ vykdomasis direktorius Filipas Sveensas.

Kada įvyko antrasis Karabacho karas?

2020 m. rugsėjį tarp Azerbaidžano ir Armėnijos ginkluotųjų pajėgų įvyko 44 dienas trukęs Antrasis Karabacho karas.

Azerbaidžanas atgavo dalies Karabacho ir 7 aplinkinių rajonų kontrolę.

2023 metų rugsėjo 19 dieną Azerbaidžanas surengė vietinę karinę operaciją Karabache.

Rugsėjo 28 dieną separatistas „Kalnų Karabacho (Artsacho) prezidentas“ Samvelas Šahramanjanas pasirašė dekretą dėl „respublikos“ iširimo.

Dekretą jis susiejo su situacija po 2023 m. rugsėjo 19 d.

Spalio 15 d. prezidentas Ilhamas Alijevas savo kalboje Chankendi pareiškė, kad Azerbaidžanas visiškai atkūrė savo suverenitetą, Karabacho problema baigta, o konfliktas baigėsi.

Taikos sutartis tarp Azerbaidžano ir Armėnijos dar nepasirašyta