Kasmetinis „Bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimas“, kurį Europos Parlamentas paskelbė vasario 28 d savo pranešime Skambinama parama Armėnijai per Europos taikos fondą.

Dokumente Europos Sąjunga raginama stiprinti savo buvimą Pietų Kaukaze.

Ataskaitoje taip pat prašoma Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnybos suteikti Jerevanui būtiną pagalbą per Europos taikos fondą, kad būtų sudarytos sąlygos Armėnijai peržiūrėti savo dabartinius karinius aljansus.

Tuo tikslu Europos deputatai siūlė padidinti Armėnijoje prie pasienyje su Azerbaidžanu dislokuotų stebėtojų skaičių, sustiprinti šios misijos mandatą, pratęsti misijos trukmę ir galimai aprėpti Armėnijos sieną su Turkija.

Reikalauti sankcijų

Ataskaitoje teigiama, kad Europos Parlamentas smerkia Azerbaidžano „neprovokuotą ir iš anksto suplanuotą ataką“ prieš Karabacho armėnus.

Šiame pranešime Azerbaidžanas kaltinamas šiurkščiai pažeidus tarptautinę teisę ir žmogaus teises, o tai, kas įvyko Karabache, vadinama įvykiu, kuris „gali būti laikomas de facto etniniu valymu“.

Dokumente teigiama, kad Azerbaidžano veiksmai negali likti bevaisiai, todėl Azerbaidžano pareigūnams, atsakingiems už daugybę paliaubų pažeidimų, turėtų būti paskelbtos sankcijos, atšauktas Azerbaidžano ir ES Energetikos susitarimo memorandumas bei derėtis dėl naujos partnerystės sutarties su Azerbaidžanas turi būti sustabdytas.

Pranešime teigiama, kad bet kokios karinės agresijos prieš Armėnijos teritorinį vientisumą atveju turėtų būti paskelbtos tikslinės ir individualios sankcijos prezidento Alijevo „kariniam ir politiniam“ ratui, stabdomas naftos ir dujų importas iš Azerbaidžano.

Dokumente taip pat smerkiama pagalba Azerbaidžanui iš „ne ES“ šalių.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad Europos Parlamento ataskaitos nėra teisiškai privalomos įgyvendinti ir yra tik patariamojo pobūdžio.

Laisvės radijas