Taip pat buvo svarstomas ir advokato Aslano Ismayilovo skundas

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė savo sprendimus dėl dar dviejų iš Azerbaidžano atsiųstų pareiškimų. Abi paraiškos buvo atmestos.
“Mohammad Mammadov prieš Azerbaidžaną” teisminė byla, susijusi su muitų už pareiškėjo įvežtą automobilį sumos apskaičiavimu buvo

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, muitinė, nustatydama aptariamo automobilio muitinę vertę, nepateikdama jokio paaiškinimo, ją grindė ne tikrąja automobilio muitine verte (5000 USD), o analogiško automobilio katalogo kaina. automobilių (12 000 USD).

Muitų tarifų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vertės nustatymo pagal katalogo kainą metodas galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jei pagal faktinę pirkimo kainą nebuvo įmanoma nustatyti muitinės vertės. Dėl to pareiškėjas turėjo sumokėti 4165,35 Azerbaidžano manatų muito mokestį. Pareiškėjas teigė, kad ši suma yra 1091,45 manatų daugiau, nei jis faktiškai turėjo sumokėti. Pareiškėjas EŽTT teigė, kad buvo pažeista teisė į nuosavybę.

Kol prašymas buvo svarstomas, vyriausybė tvirtino, kad pareiškėjas neišnaudojo vidaus teisių gynimo priemonių, tačiau teismas nepriėmė prieštaravimo. Teismas taip pat neįvertino Vyriausybės argumentų, kad pareiškėjas nepatyrė didelės žalos.

Teismo nuomone, pareiškėjo automobilio apmokestinimas yra kišimasis į jo teisę į nuosavybę, tačiau šis kišimasis turi pagrindą vidaus teisėje.

Taigi, teismas laikė, kad vietos valdžios institucijų sprendimais buvo siekiama bendrojo intereso, tai yra užtikrinti mokesčių ar kitų teisės aktų numatytų įmokų mokėjimą:

„Aiškintinas klausimas, ar mokesčių įstatymo taikymas pareiškėjui konkrečiomis aplinkybėmis užkėlė neprotingą naštą, ar iš esmės sutrikdė jo finansinę padėtį ir tuo užtikrino teisingą skirtingų interesų pusiausvyrą?

Šiuo atveju peticijos pateikėjas įrodinėjo, kad muitinės pareigūnai naudojo neteisingą metodą automobilio muitinei vertei nustatyti, todėl jam buvo taikomas per didelis PVM, o vyriausybė mainais teigė, kad muitinė turi teisę savarankiškai patikrinti ir nustatyti importuojamų prekių muitinę vertę:

„Teismas pakartoja, kad už vidaus teisės aktų aiškinimą ir taikymą pirmiausia atsako nacionalinės valdžios institucijos, ypač teismai. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, Teismas nemato pagrindo abejoti nacionalinių teismų padaryta išvada šioje byloje. Be to, teismo žinioje nėra nieko, kas patvirtintų, kad didelės PVM sumos apmokestinimas iš esmės pakenkė pareiškėjo finansinei padėčiai. Pareiškėjas jokiu būdu to neteigė“.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir į plačią valstybių diskreciją mokesčių klausimais, EŽTT nusprendė ieškinyje keliamus reikalavimus atmesti.
„Aslanas Ismayilovas prieš Azerbaidžaną“.“, – teismo byla buvo susijusi su įtarimais, kad policija netinkamai elgėsi su pareiškėju ir buvo pažeista jo saviraiškos laisvė. Pareiškėjas, kuris yra advokatas, viešai paskelbė apie netinkamą elgesį su vienu iš savo klientų ir paragino atsistatydinti atsakingus policijos pareigūnus. Tada į Kovos su organizuotu nusikalstamumu departamentą pakviestas pareiškėjas tvirtino, kad ten buvo sumuštas ir grasinta.

Pareiškėjo kreipimasis į prokuratūrą buvo atmestas – priimtas sprendimas atsisakyti pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Apeliaciniai skundai dėl šio sprendimo nebuvo patenkinti.
Pareiškėjas EŽTT teigė, kad buvo pažeisti Konvencijos 3, 10 ir 14 straipsniai.

Dėl įtarimų dėl netinkamo pareiškėjo elgesio EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo suimtas ar sulaikytas, jis pažįstamo pareigūno kvietimu nuvyko į Organizuotų nusikaltimų departamentą ir netrukus iš ten išvyko. Vėlesniuose etapuose jis neginčijo savo kaltinimų dėl netinkamo elgesio nacionalinėse institucijose. Kita vertus, jis teismui nepaaiškino, kodėl po tariamų įvykių laiku negavo medicininės pažymos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir į kitus argumentus, teismas sprendė, kad negalima teigti, kad pareiškėja pareiškė gintiną reikalavimą ar pateikė patikimą reikalavimą, todėl jos teiginiai dėl netinkamo elgesio atmestini.

Dėl ieškinio dėl teisės į saviraiškos laisvę pažeidimo EŽTT pabrėžė, kad šis reikalavimas taip pat atmestinas, nes pareiškėjas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už šmeižtą ar kitus veiksmus, ir neginčijo teisės į saviraiškos laisvę pažeidimo iki 2010 m. teismas.