Azerbaidžanas, kuriame šiemet vyks COP29 JT klimato kaitos konferencija, pradėjo derybas su finansinėmis institucijomis, įmonėmis ir šalimis dėl klimato kaitos finansavimo. Tai sakė Azerbaidžano ekologijos ir gamtos išteklių ministras Mukhtaras Babajevas „Financial Times Climate Capital Live“ renginyje.

Pasak jo, šalis svarsto galimybes plėsti savo klimato ambicijas COP29, kuris lapkričio viduryje vyks Baku, išvakarėse.

Pasaulio lyderiai yra įsipareigoję sukurti naują pasaulinę klimato kaitos finansavimo sistemą COP29, žinomą kaip naujas kolektyvinis kiekybinis klimato finansavimo tikslas (NCQG), kuris laikomas pagrindiniu veiksniu įgyvendinant visą klimato darbotvarkę.

Neseniai COP29 prezidentu paskirtas M. Babajevas teigė, kad jo komanda tikisi išgirsti įvairių kolegų ir suinteresuotų šalių nuomones, kad „klimato finansai būtų veiksmingi“ ir šiais klausimais būtų pasiektas „konsensusas“.

Pastaraisiais metais klimato kaitos finansavimo srityje padaryta nedidelė pažanga, o tai skatina išsivysčiusių ir besivystančių šalių nepasitikėjimą.

„COP29 bus lūžio taškas finansuojant klimato kaitą, nes partijų bus paprašyta nustatyti naują kolektyvinį švelninimo ir prisitaikymo tikslą. Kaip ir tikėtasi, tai išspręs problemas, susijusias su esamais įsipareigojimais, ir efektyviai atspindės besivystančių šalių poreikius, padedančius įgyvendinti jų augančius ambicijas“, – mano „S&P Global Commodity Insights“ analitikai.

M. Babajevo teigimu, be klimato finansavimo, „vandens, žemės degradacijos, aprūpinimo maistu, žemės ūkio ir kt. problemos bus akcentuojamos.

Azerbaidžanas taip pat tikisi įveikti atotrūkį tarp Rytų ir Vakarų, taip pat pasaulinės šiaurės ir globalių pietų.

Ministras pažymėjo, kad nors Azerbaidžanas ir bando didinti dujų gavybą, yra orientuotas į atsinaujinančios energetikos augimą.

„Žalias augimas yra Azerbaidžano prioritetas ateinantį dešimtmetį“, – sakė jis ir pridūrė, kad daug projektų, ypač saulės energijos projektų, buvo suplanuota Kaspijos jūros regione.

Azerbaidžanas dar nėra įsipareigojęs pasiekti nulinės emisijos tikslo. 2023 m. spalį šalis peržiūrėjo nacionaliniu mastu nustatytus įnašus ir įsipareigojo iki 2050 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 40 procentų, palyginti su 1990 m.

Tai priklauso nuo tarptautinės paramos per finansavimą, technologijų perdavimą ir gebėjimų stiprinimą pagal JT pagrindų konvenciją dėl klimato kaitos.

Kopenhagos derybos

Siekiant sutarimo Baku vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo klimato klausimais išvakarėse, keli ministrai klimato klausimais susirinks į Kopenhagos ministrų susitikimą Danijoje kovo 21-22 dienomis.

Kalbėdamas renginyje („Financial Times Climate Capital Live“ – red.), Danijos klimato ir energetikos ministras Danas Jorgensenas sakė, kad kitą savaitę vyksiančiame susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama COP29 darbotvarkės apibrėžimui, o diskusijose greičiausiai dominuos klimato finansavimas.

Jis taip pat sakė, kad ministrai įvertins pasiekimus per COP28 Dubajuje. COP28 metu pasaulio lyderiai susitarė palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro ir anglies naudojimo.

Pažymėtina, kad Azerbaidžanas yra pagrindinis naftos ir dujų eksportuotojas bei OPEC+ aljanso narys. Naujausio Platts OPEC+ tyrimo duomenimis, vasario mėnesį šalyje per dieną buvo pagaminama vidutiniškai 480 tūkst. barelių naftos. Tačiau tai yra mažesnė už OPEC+ kvotą – 551 000 barelių per dieną, nes gavybos mažėjimas sėdimuose laukuose ir toliau slegia gamybą.

Šalies Energetikos ministerijos duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius Azerbaidžane bendras dujų gavybos kiekis siekė 8,2 mlrd. kubinių metrų, tai yra 3% daugiau nei pernai.

Azerbaidžanas taip pat tapo patikimu dujų tiekimo partneriu Europos Sąjungai, nes jis siekia pakeisti rusiškų dujotiekio dujų importą. 2022 m. pradžioje šis rodiklis buvo smarkiai sumažintas po Rusijos invazijos į Ukrainą, o tai lėmė rekordines dujų kainas Europoje.