Rusija Briuselio susitikimą įvertino kaip „destruktyvų ne regiono jėgų įsikišimą į Pietų Kaukazo reikalus“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija Briuselio susitikimą pavadino „neatsakingu ir destruktyviu už regiono ribų esančių pajėgų įsikišimu į Pietų Kaukazo reikalus“.
„2024 m. balandžio 5 d. Briuselyje vykusį aukšto lygio susitikimą Armėnija-JAV-ES formatu vertiname kaip kitą “kolektyvinių Vakarų” bandymą įtraukti Pietų Kaukazą į geopolitinį konfliktą. Neatsakingas ir destruktyvus neregioninių jėgų kišimasis į Pietų Kaukazo reikalus, siekis sukurti nesantaiką tarp regiono šalių ir jų kaimynų gali turėti neigiamų pasekmių stabilumui, saugumui ir ekonominei plėtrai regione, lems naujų skiriamųjų linijų atsiradimą, taip pat nekontroliuojamą įtampos didėjimą“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime apie susitikimą.
Ministerija mano, kad „Vakarai nori Armėniją paversti įrankiu įgyvendinti savo itin pavojingus planus Pietų Kaukaze“.
Ragindama Armėnijos vadovybę neiti „klaidingu keliu“, oficialioji Maskva pabrėžė didelės prekybos apyvartos tarp dviejų šalių svarbą ir priminė trišales Rusijos, Armėnijos ir Azerbaidžano vadovų deklaracijas 2020–2022 metams, numatyti transporto ir ekonominių santykių bei sienų delimitavimo prevencijos priemones.
Rusijos pareigūnai teigė manantys, kad probleminiai tiek regioninio, tiek dvišalio pobūdžio klausimai Pietų Kaukaze turėtų būti sprendžiami vadovaujantis „regioninės atsakomybės“ principu, dėl kurio susitarta antrajame „3+3“ konsultacinės platformos susitikime Teherane 2023 m. spalio 23 d.