Penktadienį, kovo 1 d., Antalijoje, Turkijoje, atidarytas Antalijos diplomatinis forumas. Armėnijos parlamento vicepirmininkas Rubenas Rubinjanas ir Azerbaidžano prezidento padėjėjas Hikmetas Hajijevas kalbėjo panelinėje diskusijoje „Taika, vystymasis ir ryšys Pietų Kaukaze“.

Moderatorius kreipėsi į pranešėjus tokiu klausimu: kokiame etape yra derybos dėl Azerbaidžano ir Armėnijos taikos sutarties po pastarųjų dviejų šalių vadovų susitikimų Miunchene ir užsienio reikalų vadovų susitikimų Berlyne?

Atsakydamas į klausimą, Rubinjanas sakė, kad Armėnija yra pasirengusi taikai ir daro viską, kad taikos sutartyje būtų įtvirtinti sutarti principai. Remiantis Almatos deklaracija, taikos susitarimas turėtų būti grindžiamas Armėnijos ir Azerbaidžano teritorinio vientisumo abipusio pripažinimo ir juo pagrįsto sienos delimitacijos ir demarkacijos įgyvendinimo principais. Armėnija taip pat remia regioninių ryšių, pagrįstų suvereniteto, jurisdikcijos, lygybės ir abipusiškumo principais, atidarymą.

Jerevano pozicija tokia, kad Armėnija neturi teritorinių pretenzijų Azerbaidžanui. Taikos sutarties projekte yra 2 sutartos nuostatos, kad Armėnija ir Azerbaidžanas pripažįsta viena kitos teritorinį vientisumą ir neturi bei neturės viena kitai teritorinių pretenzijų.

Savo ruožtu Hikmatas Hajijevas teigė, kad taikos sutartis turi turėti realų turinį ir turi būti sudaryta tarp Baku ir Jerevano, o ne Briuselio ir Paryžiaus. Taikos sutartis turi galioti, ir šia prasme Azerbaidžanas turi klausimų. Armėnijos konstitucijoje vis dar yra teritorinių pretenzijų Azerbaidžanui ir raginama susijungti su Karabachu („miatsum“). Tai taip pat prieštarauja Almatos deklaracijai, kuria remiasi Jerevanas.

Be to, Pietų Kaukazo regione vyksta „geopolitinės intrigos“, kurios tik komplikuoja situaciją ir tarnauja „naujų skiriamųjų linijų“ kūrimo tikslui. Šia prasme Baku kyla klausimų dėl Europos stebėtojų misijos ir Armėnijos militarizacijos planų, sakė Hajijevas.

Atsakydamas į tai, Rubinjanas sakė, kad neverta remtis Armėnijos vidaus teisės aktais, tai „nereiškia taikos sutarties nuostatų pažeidimo“. Jis taip pat pažymėjo, kad Armėnija ne militarizuojasi, o tiesiog stiprina gynybą. „Armėnija nerimauja dėl savo saugumo dėl Azerbaidžano ir turi suverenią teisę organizuoti savo gynybą“, – sakė Rubinjanas.

„Siūlome savo įsipareigojimus įtvirtinti taikos sutartimi ir įsipareigojame pripažinti vienas kito teritorinį vientisumą. Tačiau nematome, kad Azerbaidžano pusė būtų tam pasirengusi“, – sakė R. Rubinjanas.

Hadžijevas atsakė, kad Baku turi priežasčių abejoti Jerevano nuoširdumu, nes Armėnija atsisakė pripažinti Azerbaidžano suverenitetą ir teritorinį vientisumą trejus metus po karo pabaigos 2020 m. Tai buvo karinės operacijos Karabache priežastis 2023 m. rugsėjį.

Kalbant apie pastabas apie kišimąsi į Armėnijos vidaus teisės aktus, klausimas, kiek tai taikoma Azerbaidžano teisės aktams. Pretenzijos į Azerbaidžano teritorijas įtrauktos į Nepriklausomybės deklaraciją, Armėnijos konstituciją ir Armėnijos tarptautiniams teismams pateiktus dokumentus prieš Azerbaidžaną, pabrėžė Hajijevas.