Azer Gasimli: „Vyriausybės kontroliuojamas deputatas pasakė nupirkti Zangezurą ir atiduoti jį Rusijai“

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas kalbėjo apie Jerevano nuolaidą Baku susitikime su Tavušo provincijos pasienio kaimų gyventojais.

Jis teigė, kad jei Baku nesileis į kompromisus sovietmečio pasienio kaimų-eksklavų klausimu, tai karas gali prasidėti kitos savaitės pabaigoje:

„Dabar galime iš čia išvykti, eikime ir pasakykime Azerbaidžanui, kad ne, mes nieko nedarysime. Tai reiškia, kad karas prasidės savaitės pabaigoje“.

“Aš žinau, kas nutiks pasibaigus šiam karui“. – pridūrė Pašinianas.

Jis teigė, kad po ginkluoto konflikto vietos gyventojai iš jo sužinojo apie karinių operacijų grėsmę ir kodėl jis jų iš anksto neįspėjo. jie paklaus.

Premjeras taip pat pabrėžė, kad sienos su Azerbaidžanu delimitacijos ir demarkacijos klausimu prasidėjo praktinis etapas.

“Armėnijos ir Azerbaidžano delimitacijos ir demarkacijos procesas žengia į praktinį etapą. Tai reiškia, kad būtina išsiaiškinti, kur iš tikrųjų yra Armėnijos siena. Mūsų politika yra užkirsti kelią karui. Tai taip pat yra priežastis, kodėl mes nustatome, kur yra siena. Armėnija yra šioje srityje, ir mes tai darome ne tik dėl Armėnijos, bet būtent dėl ​​Voskeparo ir Kirantso kaimų, siekdami užtikrinti šių kaimų saugumą. Pashinian pasakė.

Jis taip pat pažymėjo, kad Baku yra 4 probleminiai kaimai, o Armėnijos pusė teigia, kad problemų yra 31 gyvenvietėje. teigia.

Politinio vadybos instituto direktorius Azer Gasimli mano, kad karo tikimybė vis dar yra didelė ir tai susiję ne tik su 4 kaimais.

Gasimli televizijai „Meydan TV“ sakė, kad pagal 2020 metų lapkričio mėnesio pareiškimą Rusija nori pradėti karinę operaciją Azerbaidžano Zangezūro koridoriuje.

Jis pasakė: „Ar visiškas Khankendi perdavimas Azerbaidžano kontrolei nėra 2020 m. deklaracija į istorijos archyvą? į klausimą atsakė taip:

“Jeigu tas pareiškimas būtų buvęs išmestas į istorijos archyvus, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apie tai nebūtų kalbėjęs. Arba prezidentas ir užsienio reikalų ministras į jį reaguotų ir pasakytų, kad tas pareiškimas – jau praeitis. Tačiau Ilhamas Alijevas vietinei televizijai sausio 10 d. sakė, kad Rusijos kariuomenė turėtų perimti Zangezuro kelio kontrolę, kitaip Azerbaidžanas nepradės ryšių su Armėnija. Todėl jei taip neatsitiks, taikos sutartis nebus pasirašyta ir karo galimybė išlieka didelė. Kitas pavyzdys – valdžios kontroliuojamas deputatas Gudratas Hasangulijevas „Milli Majlis“ sakė, kad iki galo neįgyvendinta 2020 metų deklaracija, Azerbaidžanas turėtų kariauti ir atimti iš Armėnijos Zangezūrą bei perduoti Rusijai.

Kalbėdamas apie NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo vizito į Baku galimybę, siekiant užkirsti kelią Azerbaidžano karinei intervencijai į Zangezūrą, politikos apžvalgininkas teigia, kad JAV pareigūnas Brianas taip pat atvyko į Baku 2023 metų lapkritį su ta pačia žinia:

“Prezidento rinkimai buvo paskelbti Briano Alijevo susitikimo rytą. Po rinkimų su šia tema buvo susijęs ir A. Alijevo kvietimas į Miuncheną, antraip su netikrais prezidento rinkimais jo nepasveikino. Eikime prie Stoltenbergo vizito Baku, tai nebuvo Azerbaidžano karinis bendradarbiavimas su NATO. Tiesą sakant, tai buvo dvipusės jo ir Alijevo derybos, o ne spaudos konferencija. Po Briano buvo paskelbti prezidento rinkimai, o dabar tikiuosi, kad bus paskelbtas koks nors politinis sprendimas. Stoltenbergo vizitas į regioną, žinoma, turėjo perduoti žinią, kad Vakarai yra prieš karą..

Milli Mejliso pavaduotojas Pašinjano pažiūras laiko nerimtomis

Parlamentaras Hikmetas Babaoglu, atstovaujantis valdančiajai partijai, Pašinjano vertinimą šiuo klausimu pavadino nerimtu:

“Žinoma, jei pergalingos šalies teritoriją užima nugalėjusi šalis, tuomet į visas rizikas galima žiūrėti rimtai. Bet šiuo atveju Armėnijos premjerui taip vertinti situaciją yra kiek lengvabūdiška“.

Hikmetas Babaoglu sakė, kad Azerbaidžanas nori taikiai grąžinti teritorijas.

“Būtų geriau, jei Pašinjanas prieš pareikšdamas tokį pareiškimą būtų pagalvojęs apie teritorijų grąžinimą. Manau, kad jis irgi apie tai galvoja. Todėl jis tai išsakė norėdamas patenkinti Armėnijos visuomenės nuomonę, kad nebūtų vidinio pasipriešinimo. Nes jie žino, kuo baigėsi karas su Azerbaidžanu. Taip pat Pašiniano toks situacijos vertinimas kyla iš to, kad Armėnijos visuomenė vis dar neįvertina situacijos objektyviai. Kodėl tuose kaimuose gyvenantys žmonės nesupranta, kad ten buvo apsigyvenę po 1992 m., nes prarado realybės jausmą. Griežta Pašiniano retorika siekia pakviesti plačiąją visuomenės nuomonę į realybę.

Marija Zacharova, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė, apkaltino Vakarus Nikolo Pašiniano pareiškimu:

„Vakarų politika privedė prie to, kad Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pasienio regione paskelbė neišvengiamą karo su Azerbaidžanu grėsmę“.

Anot jo, Armėnijos premjero pareiškimas neturi nieko bendra su Rusija:

„Ką naujieji kuratoriai iš Europos Sąjungos, NATO ir Vašingtono privedė prie šio klausimo? Atkreipkite dėmesį: šis pareiškimas neturi nieko bendra su Rusija. Tai išskirtinė dabartinės Jerevano valdžios ir jų konsultacijų kompetencija yra rezultatas“.

Oficialios Azerbaidžano institucijos nepaskelbė pozicijos dėl Nikolo Pašiniano pareiškimo.

Kovo 9 dieną pasklido informacija, kad Azerbaidžanas reikalauja iš Armėnijos išlaisvinti 4 okupuotus kaimus.

Tai vietos žiniasklaidai pranešė Azerbaidžano vicepremjero Šahino Mustafajevo tarnyba.

Pastebėta, kad jau įvyko 7 Azerbaidžane ir Armėnijoje įsteigtų komisijų dėl valstybės sienos nustatymo posėdžiai:

“Šiuo metu dirbama kuriant reikalingą norminę ir teisinę bazę komisijų veiklos ribų nustatymo darbams atlikti. Pastaruoju metu Armėnijos žiniasklaidoje aktyviai plinta iš vyriausybės šaltinių gaunama melaginga informacija, kad 31 Armėnijos kaimui priklausančias žemes „okupuoja“ Azerbaidžanas. Taip pat pažymima, kad Azerbaidžanas, kuris to nepripažįsta, reikalauja išlaisvinti savo 4 okupuotus kaimus. Šiuo atžvilgiu Azerbaidžano pusė mano, kad svarbu pažymėti, kad visiškai neprotinga skelbti, jog 31 Armėnijos kaimui priklausančios žemės yra „okupuotos“, kol nebus atlikta valstybės sienos delimitacija..

Kas atsitiko tarp Baku ir Jerevano?

2020 m. rugsėjį tarp Azerbaidžano ir Armėnijos ginkluotųjų pajėgų įvyko 44 dienas trukęs Antrasis Karabacho karas.

Azerbaidžanas atgavo dalies Karabacho ir 7 aplinkinių rajonų kontrolę.

2023 metų rugsėjo 19 dieną Azerbaidžanas surengė vietinę karinę operaciją Karabache.

Rugsėjo 28 dieną separatistas „Kalnų Karabacho (Artsacho) prezidentas“ Samvelas Šahramanjanas pasirašė dekretą dėl „respublikos“ iširimo.

Dekretą jis susiejo su situacija po 2023 m. rugsėjo 19 d.

Spalio 15 d. prezidentas Ilhamas Alijevas savo kalboje Chankendi pareiškė, kad Azerbaidžanas visiškai atkūrė savo suverenitetą, Karabacho problema baigta, o konfliktas baigėsi.

Taikos sutartis tarp Azerbaidžano ir Armėnijos dar nepasirašyta.