Prieš pat susitikimą Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl santykių gilinimo, o Armėnijos pareigūnai pradėjo kalbėti apie galimybę teikti paraiškas dėl narystės Europos Sąjungoje.

Jerevanas taip pat bando užmegzti gynybinius ryšius su Europa. Pastaraisiais mėnesiais Prancūzija sutiko aprūpinti Jerevaną moderniais ginklais ir apmokyti Armėnijos kariuomenę. Išplėsta ES stebėtojų misija pasienyje su Azerbaidžanu.

Nepriklausomybės metais Armėnija bandė laviruoti tarp Rusijos ir Vakarų, su pastarosiomis bendradarbiavo technologijų, švietimo ir viešojo administravimo srityse, tačiau visuomet pasitikėjo Maskva, kuri užtikrins savo saugumą.

Tačiau šios viltys buvo bergždžios. Armėnija patyrė sunkų pralaimėjimą Karabacho konflikte, kuris daugeliu atžvilgių nulėmė jos nepriklausomybės istoriją.

Per trejus metus nuo 2020 iki 2023 m. Azerbaidžanas atgavo karinę viso Kalnų Karabacho ir septynių jį supančių regionų kontrolę.

Rusijos taikdarių buvimas rajone negalėjo sustabdyti Azerbaidžano kariuomenės, todėl 2023 metų rugsėjį 100 000 Karabacho armėnų paliko savo namus.

Tuo pat metu ant tarptautiniu mastu pripažintos abiejų šalių sienos vyko ginkluoti susirėmimai. Ir jei Karabacho nepriklausomybės nepripažino nė viena šalis, įskaitant pačią Armėniją, Jerevanas oficialios sienos klausimu tikėjosi kelių posovietinių valstybių karinio aljanso, kuriam vadovauja Rusija, pagalbos. Bet tai neįvyko.

Visa tai lėmė ne tik provakarietiškus Jerevano lyderius, bet ir Rusijos nusivylimą plačiomis gyventojų grupėmis.

Kaukazo instituto Jerevane direktorius Aleksandras Iskandaryanas sako, kad tai, kas nutiko, buvo mito apie Rusiją atskleidimas Armėnijoje.

„Tiesą sakant, Rusija arba niekada nebuvo tokia saugumo tiekėja Armėnijai, kokia ji buvo įsivaizduojama Armėnijoje, arba nebuvo tokia jau labai ilgą laiką“, – pokalbyje su BBC sakė politologas.

Tai paaiškėjo po didelio masto Rusijos invazijos į Ukrainą, kai oficialioji Maskva nustojo prisiimti konkrečius ir jau apmokėtus įsipareigojimus – pavyzdžiui, siųsti ginklų už 250 mln.

Taip pat iškilo Armėnijos kariuomenės reformų programa, kurią Jerevanas ir Maskva planuoja įgyvendinti kartu.

Politologas Tigranas Grigorjanas, dirbęs Armėnijos saugumo taryboje, taip pat lūžio tašku laiko 2022 m. Tų metų rugsėjį Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos pradėjo kovoti beveik visoje abiejų šalių sienoje. Armėnijos teritorijoje esantys miestai, kurie niekada nebuvo konflikto zonos, buvo apšaudomi. Kai kuriose vietose Azerbaidžano kariuomenė patraukė Armėnijos teritorijos link.

Tuo metu ES ir JAV ragino Baku gerbti Armėnijos teritorinį vientisumą, o oficialios Armėnijos sąjungininkės – Rusija ir KSSO – buvo patenkintos bendrais žodžiais, skirtais abiem pusėms.

„Sprendimas pradėti šį procesą (naujų partnerių paieškas) buvo priimtas po 2022 metų rugsėjo eskalacijos, kai Rusija nesiėmė konkrečių veiksmų Azerbaidžanui pažaboti, o galiausiai paaiškėjo, kad Rusijos saugumo mechanizmai regione nebėra. funkcionalus“, – sako Grigoryanas.

BBC